kniauklioti

kniauklióti, -iója, -iójo intr. 1. neaiškiai, pro nosį kalbėti: Negali kap reik šnekėti, ko kniauklióji?! Gs. 2. prk. skųstis, dejuoti, aimanuoti: Kniaukliójo kniaukliójo, kad pinigų nėr, kad bėdos spaudžia Gs.